Gėlynas

Grakščiai vinguriuodama tarp suolelių ir rožių krūmų galiausiai pasiekia gėlyną. Ore tvyro stiprus gėlių aromatas. Suraukia savo dailią (ar bent jau ji taip manė) nosytę ir atsisėda ant šalia esančia akmens, prieš tai įsitikinusi ar jis švarus.
-Banalu ir pernelyg smirda,-toliau paniurusi spokso į begales gėlių.

srr uz svepla kalba, bet su mini pc rasau be ltu raidziu xO

Atseka paskui Victoria. Atsiseda.
-Slyksti diena, tiesa?
Sukikena, suvalgo cookie.
-Zinojai, kad lorda radau tau?
Evil smile.
-gausi siela jauna..

Atsisuka į jį ir pasižiūri taip, lyg tas būtų koks iš psichūškės pabėgęs debilas. Nu žodžiu - dun dun.
- Aš ir taip jauna.
Užriečia nosytę. Po truputį ryškėjo jos bjaurus būdas.
- Kažkokiam snargliuj netarnausiu.

Atsistoja.
-Tu, prakeikta DEMONE, paklūsti MAN-GILTINEI.
Grėsiminai šypteli.

Pasitaiso suknelę ir nusuka galvą. Ji išsigando. Bet stengės to neparodyt, awcorz. Pernelyg išdidi buvo. Tyli.

Nusijuokia.
-Atsimenu tave.. Victoria. Pati buvai pasirašiusioji.
Prunkšteli.
-Žinai kas laukia to kvailo žmogiūkščio. Bet niekis-juk kai jis mirs-gausi jo sielą..
Atsisėda šalia.
-Jam 14 metų. Inoringas vaikis, bet užtat gražus..

Kiek išsižioja, atsistoja ir skelia jam antausį.
-Snargliams netarnausiu. Surask ką normalesnio.

Sugriebia jai už gerklės.
-Pati tokia buvai.
Sukikena.
-Tarnausi. Juk nemirsi badu.
Pagalvoja.
-Ai ne. Taptum dulkėmis. O gal angelu..?

- Trauk savo purvinas rankas nuo manęs! Dar bent pirštu paliesi....!

Suspaudžia gerklą.
-TYLĖK. Gausi Ciel.
Parodo jam jo foto.

Sukanda dantis.
- Pa...leisk...
Net nepažiūri į foto.
-Tiksliau jis mane gaus! Ar tau bent dašunta kiek laiko praeis, kol jis pakratys savo šlykščias kojeles?

Sukikena.
-Na ir..? O kiek laiko laukė tavo demonas..? A?

Susiraukia. Pradeda springt.
- Jei tas mulkis laukė, tai nereiškia, kad aš lauksiu.

Iškošia pro dantis.
-TAI YRA TAVO PAREIGA, DEMONE.

- Paleisk mane, po velnių!
Prisimerkia.
- Tarnausiu jam, kvaily...
Dūsta.

Šypteli, paleidžia.
-Parašysiu jam laišką, kad ateitų čia.
Išbėga.

:Ateina:
-Jūūūhūūū~ Deeemoneee..
:Atsisėda šalia Vic.:
-Nematei demonės?

- Ne, snargliau.
Trinasi skaudantį kakliuką. "Tik nesakykit, kad čia tas snarglius... Aš per graži tokiam tarnaut." Šitaip pagalvojusi, pasitaiso suknelę.

:mirkt mirkt:
-Ė. Tu ir esi ta demonė.
:Suraukia nosį:

Mintyse nusikeikia. Atsisuka.
- O kas jei ir taip, mažyli?
Prunkšteli.

:Atsidūsta:
-Aš nenoriu mirti.. Paaukosiu sielą tau..

Piktdžiugiškai išsišiepia.
- Tai sakai nenori mirti...?
Pasitaiso šukuoseną.
- Tebūnie kaip norite, mano lorde.
"Pakentėsiu metelius, du, o paskui pasirūpinsiu, kad tas snarglius pakratytų kojeles..."

:Šypteli:
-Kiek žinau.. jeigu tarnas nužudo lordą.. Jis negauna sielos.. ir..
:Pagalvoja:
-tampa dulkėmis.

Išdidžiai vėl pasitaiso suknelę. Mintyse nusikeikia.
- Žinau, snar... Mano lorde..