Papludimys

Be proto pikta atžygiuoja čia. Na žinoma garsiai besikeikdama ir beviltiškai mostaguodama rankomis.
- Šlykštus snarglius! - užklykia kaip beprotė ir labai įdėmiai apsižiūrėjusi, atsisėda ant žėmės. - Kokia gėda! Aš - nuostabi, nepakartojama, graži... - po dešimt minučių komplimentų sau pagaliau iškošia.. - turiu tarnaut kažkokiam..... NEŪŽAUGAI!!! - vėl užklykia.

- Aha... -PRUNKŠT.- mums visiem nesiseka.
Atsisuka į jį ir staiga jos veidukas nušvinta. "O Dievulėliau!!! Jis... Toks gražus!!". Ir tada Vic matyt susivokė, kad laikas įjungti savo išpuikusias smegenis.
- Ir beje... Sveikas. - nusišypso.

Staiga apsidairo.
- Deja, man reikia eit...
Grakščiai atsistoja. Atsisuka į jį.
- Tikiuosi dar susitiksim.
Po kelių sekundžių, jos siluetas dingsta tolumoje.